Darbo dienų skaičiuoklė

Pabaigos diena visada įskaičiuojama. Pradžios dieną galite įskaičiuoti arba ne: laikotarpiui paprastai įskaičiuojama, o terminams („per 20 darbo dienų nuo gavimo“) – ne.

Sausio 1, vasario 16, kovo 11, Velykų antroji diena (pirmadienis), gegužės 1, birželio 24, liepos 6, rugpjūčio 15, lapkričio 1 ir 2, gruodžio 24, 25 ir 26. Šventė, patenkanti į savaitgalį, antrą kartą neskaičiuojama. Sąrašą su datomis matysite po rezultatu. Darbo kodekse yra ir Velykų sekmadienis, Motinos diena (gegužės pirmasis sekmadienis) bei Tėvo diena (birželio pirmasis sekmadienis): jos visada sekmadienį, todėl darbo dienų skaičiaus nekeičia.

Skaičiuojamos tik darbo dienos: savaitgaliai ir šventės praleidžiamos. Jei pradžios dienos neįskaičiuojate, pirma skaičiuojama diena yra kita diena po pradžios; jei įskaičiuojate, pradžios diena skaičiuojama pirma, kai ji yra darbo diena. Neigiamas skaičius skaičiuoja atgal.

Pagal darbo kodeksą per darbo metus sukaupiama ne mažiau kaip 20 darbo dienų (penkių dienų savaitė). Skaičiuoklė paskirsto tuos metus proporcingai darbo dienoms: už visus metus gaunate 20 dienų, už 2026 m. gruodį – apie 1,67. Jūsų darbdavys gali skaičiuoti kitaip, pvz. po 20 ÷ 12 už kiekvieną pilną mėnesį.

Ne. Neįtraukiami Vyriausybės nustatyti darbo dienų perkėlimai ir individualūs darbo grafikai. Prieš šventes sutrumpinta darbo diena darbo dienų skaičiaus nekeičia, bet tos dienos darbo laiką sutrumpina (paprastai viena valanda). Skaičiuoklė numatytuoju atveju jį įvertina (viena valanda), todėl 2026 m. gaunama 2002 darbo valandos, o ne 2008. Jei jums trumpinimas netaikomas, pasirinkite „netaikyti prieššventinio trumpinimo“.

Rezultate matysite darbo valandas (pagal jūsų darbo valandų per dieną skaičių), kalendorines dienas, savaitgalius, šventes ir kurios tai šventės, darbo dienas pagal mėnesius ir kiek kasmetinių atostogų dienų sukaupiate per laikotarpį.

Pasirinkite, ką skaičiuoti. „Darbo dienos laikotarpyje“: įveskite pradžios ir pabaigos datas (pavyzdžiui, 2026-12-01 ir 2026-12-31) arba paspauskite „Šis mėnuo“, „Kitas mėnuo“, „Šis ketvirtis“, „Šie metai“. Pabaigos data visada įskaitoma. „Data po kelių darbo dienų“: įveskite pradžios datą ir darbo dienų skaičių, o jei reikia skaičiuoti atgal, įrašykite neigiamą skaičių, pvz. −5.

Lauke „Ar skaičiuoti pradžios dieną“ pasirinkite, ar pradžios data skaičiuojama kaip pirma diena. Terminams dažniausiai ji neįskaičiuojama: skaičiuojant 20 darbo dienų nuo 2026-12-15 (pradžios diena neįskaičiuojama), terminas yra 2027-01-15, penktadienis. Darbo valandų per dieną lauke įrašykite savo dienos trukmę (standartinė 8 val.). Jei turite ilgesnes atostogas nei 20 darbo dienų, laikotarpio papildomuose skaičiavimuose nurodykite savo atostogų trukmę.

Darbo dienomis laikomos pirmadienis–penktadienis, išskyrus šventes pagal Darbo kodekso 123 straipsnį: sausio 1, vasario 16, kovo 11, Velykų antroji diena (pirmadienis), gegužės 1, birželio 24, liepos 6, rugpjūčio 15, lapkričio 1 ir 2, gruodžio 24, 25 ir 26. Šventės, kurios patenka į savaitgalį, antrą kartą neskaičiuojamos. Darbo valandos yra darbo dienų skaičius, padaugintas iš jūsų nurodytų valandų per dieną, o dienai prieš šventę (taip pat prieš savaitgalį pasitaikančią šventę) atimama viena valanda, jei nepasirinkote „netaikyti prieššventinio trumpinimo“ (2026 m. tokių dienų yra šešios: kovo 10, balandžio 30, birželio 23, rugpjūčio 14, gruodžio 23 ir 31 d.). Diena nesutrumpinama žemiau nulio valandų.

Sukaupiamos kasmetinės atostogos: Darbo kodeksas (126 str. 2 d.) numato ne mažiau kaip 20 darbo dienų per darbo metus, kai dirbama penkias dienas per savaitę, o darbo metams tenkantį dienų skaičių sudaro dirbtos darbo dienos (127 str. 4 d.). Skaičiuoklė laikotarpį dalija į iš eilės einančius vienų metų tarpsnius nuo pirmos skaičiuojamos dienos: pilni metai duoda visas atostogas, likusi dalis – atostogų dalį, proporcingą jos darbo dienų daliai tų metų darbo dienų skaičiuje. Pavyzdžiui, 2026 m. gruodis (21 darbo diena iš 251 per metus) duoda 1,67 atostogų dienos. Daroma prielaida, kad per visą laikotarpį dirbote nepertraukiamai ir nebuvo neapmokamų nedirbtų laikotarpių. Kai kurie darbdaviai skaičiuoja kitaip (pvz. 20 ÷ 12 už kiekvieną pilną mėnesį), todėl jūsų darbdavio suma gali šiek tiek skirtis.

Skaičiuoklė taiko 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusį švenčių sąrašą, todėl galima rinktis datas nuo 2020 iki 2100 m. Jei data po tam tikro darbo dienų skaičiaus išeitų už šio laikotarpio ribų, rezultatas nerodomas, o parašoma, kad jis už ribų. Ateities metams naudojamas dabar galiojantis sąrašas. Neįtraukiami Vyriausybės nustatyti darbo dienų perkėlimai ir individualūs darbo grafikai (pamainos, šešių dienų darbo savaitė, nepilnas darbo laikas), o prieššventinis trumpinimas taikomas visoms dienoms vienodai (viena valanda), todėl nepritaikytas darbuotojams, kuriems taikoma sutrumpinta darbo laiko norma (pavyzdžiui, mokytojams ar sveikatos priežiūros specialistams): jiems pasirinkite „netaikyti prieššventinio trumpinimo“. Atostogų skaičiavimas yra orientacinis ir ne teisinė išvada: tikslų sukauptų ir suteiktinų atostogų skaičių nustato jūsų darbo sutartis, darbovietės tvarka ir darbdavys.

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas Nr. XII-2603, 123 straipsnis (Švenčių dienos), e-TAR suvestinė redakcija: e-tar.lt ↗. 123 straipsnio tekstas: infolex.lt ↗. 126 straipsnis (Kasmetinių atostogų sąvoka ir trukmė) ir 127 straipsnis (Teisė į kasmetines atostogas): infolex.lt ↗.

• 5.0.0 · paskelbta 2026-10-20

  Švenčių sąraše nurodomi ir Velykų sekmadienis, Motinos ir Tėvo dienos (jos visada sekmadieniai, todėl darbo dienų skaičius nesikeičia).

• 4.0.0 · paskelbta 2026-10-19

  Jei data po darbo dienų poslinkio išeitų už 2020–2100 m. ribų, rodoma klaida, o ne nulis.

• 2.0.0 · paskelbta 2026-10-13

  Data po N darbo dienų, darbo valandos, švenčių sąrašas, skaičiavimas pagal mėnesius, greiti laikotarpiai ir sukaupiamos atostogos.

Paskelbtos versijos nekeičiamos: kiekvieną rezultatą galima atkartoti ta versija, kuria jis buvo apskaičiuotas.